Plačiai žinoma, kad erkės gali pernešti žmonėms pavojingas ligas. Tačiau žmogus dažnai būna atsitiktinis, o ne pagrindinė jo auka. Iksodidinės erkės pirmiausia yra laukinių gyvūnų parazitai, tačiau pasisekus jos nepaniekina nei žmogaus, nei jo augintinių.
Be to, būtent šunys, skirtingai nei, pavyzdžiui, katės, yra ypač jautrūs erkių platinamoms ligoms – ir ne tik todėl, kad šunys yra judresni, labiau mėgsta žaisti ant žolės ir tarp jų yra daugiau ilgaplaukių veislių. Didelį indėlį įneša ir imuninės sistemos savybės.
Pažiūrėkime, ar šunys neserga erkiniu encefalitu ir kuo ši liga bei kitos erkių platinamos infekcijos jiems apskritai pavojingos...
Ar šuo gali susirgti erkiniu encefalitu?
Erkinis encefalitas yra liga, kuri žmonėms gali turėti sunkių pasekmių. Ją sukelia virusas, besidauginantis centrinės nervų sistemos ląstelėse, dažnai sukeliantis negrįžtamą žalą ir sukeliantis rimtų pasekmių sveikatai, negalią, o kartais ir mirtį. Pažymėtina, kad šunys nėra taip jautrūs šiai infekcijai kaip žmonės.
Tuo pačiu negalima laikyti, kad tikimybė susirgti šia šunų liga yra visiškai atmesta – aprašyti keli šunų užsikrėtimo erkiniu encefalitu atvejai.Taip pat yra patikimų pranešimų apie šunų mirtį nuo šios infekcijos – o jei atsitiko taip, kad šuo susirgo, virusas labai greitai paveikė smegenis, sukeldamas paralyžių ir dėl to gyvūno mirtį. Tačiau tokie atvejai yra labai reti.
Ant užrašo
Tik 14 rūšių gali būti encefalitas ixodid erkės. Tuo pačiu metu Ixodes ricinus (šuo erkė), o taigos zonoje ir Azijoje - Ixodes persulcatus (taigos erkė).
Toliau pateiktose nuotraukose parodyta, kaip atrodo šie erkinio encefalito pernešėjai:
Ixodes ricinus
Ixodes persulcatus
Apskritai, jūs neturite jaudintis, kad šuo susirgs erkiniu encefalitu po erkės įkandimo, nes to tikimybė yra labai maža.
Pagrindinė tokio ryškaus šunų atsparumo erkinio encefalito virusui priežastis yra imuninės sistemos specifiškumas, kuris gerokai skiriasi nuo žmogaus. Visuotinai pripažįstama, kad šunys tiesiog fiziologiškai yra atsparūs erkinio encefalito virusui, o reti ligos atvejai yra ne kas kita, kaip išimtis, kuri nėra norma ir tik patvirtina bendrą taisyklę.
Tačiau erkės gali užkrėsti šunis kitomis infekcijomis, kurios yra dažnesnės už erkinį encefalitą žmonėms ir yra pavojingesnės būtent šunims dėl dažnesnio mirčių dažnio. Be to, pats žodis „encefalitas“ reiškia uždegiminę smegenų reakciją, toks uždegimas gali išsivystyti šuniui, užsikrėtus bakterinio pobūdžio erkių platinamomis infekcijomis.
Paprasčiau tariant, šunys erkiniu encefalitu nuo erkių užsikrečia retai, tačiau daug dažniau nei žmonės nuo šių parazitų užsikrečia kitomis, ir ne mažiau pavojingomis, infekcijomis.
Pavojingiausios erkių infekcijos šunims
Tarp erkių platinamų ligų, kurios gali komplikuotis sunkiais šunų centrinės nervų sistemos pažeidimais, viena iš labiausiai paplitusių ir jiems pavojingiausių yra piroplazmozė. Kitas šios ligos pavadinimas – babeziozė.
Įkandimo metu kartu su erkės seilėmis į augintinio organizmą patenka ir infekcinės ligos sukėlėjai – pirmuonys – raudonųjų kraujo kūnelių parazitai – vadinamosios piroplazmos. Jų galima rasti ir kituose kraujo komponentuose, bet rečiau.
Kiekviename pažeistame eritrocite paprastai nusėda 2 piroplazmos, tačiau jų skaičius gali siekti septynias. Ir kai kuriais atvejais yra milžiniškų pavienių parazitų, kurie užima visą raudonąją ląstelę. Šie mikroorganizmai savo kaupimosi vietose ardo ląstelines kraujo ląstelių struktūras, o kadangi eritrocitai yra atsakingi už deguonies transportavimą iš plaučių į visus gyvūno organus ir audinius, juos pažeidus, šuo pradeda kentėti nuo deguonies trūkumo. , greitai išsivysto anemija.
Be to, patys pašaliniai agentai sukelia rimtų imuninių reakcijų kaskadą, sukeliančią uždegiminius procesus organizme. Pirmasis ūminės piroplazmozės požymis yra staigus temperatūros šuolis iki 41-42 laipsnių. Tokiu atveju šuo tampa vangus, apatiškas, prislėgtas. Oda ir gleivinės dėl mažakraujystės blyški, kartais pagelsta. Antrą-trečią ligos dieną gyvūno šlapimas labai patamsėja - inkstai negali susidoroti su deguonies trūkumu, o kraujo elementai ir tulžies pigmentai patenka į sekretą.
Jei gyvūnas negydomas arba gydomas per vėlai, atsiranda nervų sistemos pažeidimas.Jie prasideda nuo užpakalinių galūnių silpnumo, vėliau virsta paralyžiumi ir baigiasi gyvūno mirtimi trečią ar penktą ligos dieną. Tačiau jei laiku susisieksite su veterinarijos gydytoju, yra visos galimybės išgydyti šunį visiškai ir be rimtų pasekmių.
Itin retai, bet būta precedentų, kai nuo pirmųjų negalavimų atsiradimo gyvūnui iki jo mirties praėjo vos kelios valandos. Manoma, kad taip yra dėl ypatingo kai kurių asmenų jautrumo ligai. Tokia greita ligos eiga ypač būdinga šuniukams.
Pasitaiko ir atvirkštinių atvejų, kai šuo periodiškai jaučia lengvus ligos simptomus, o vėliau būna normalios būklės. Tai nereiškia, kad gyvūnas įveikė infekciją. Imuniteto stiprumo pakanka, kad liga nesivystytų visa jėga – jei savijauta pablogėja bangomis, tai rodo vangią infekciją. Sergant šia ligos forma imuninei sistemai tenka didelė našta, kuri ateityje gali pasireikšti alergijų ir autoimuninių reakcijų forma. Todėl, jei kažkas sukėlė įtarimą dėl lėtinės piroplazmozės formos, būtina veterinaro konsultacija.
Ant užrašo
Piroplazmozė paplitusi visoje Eurazijoje, o užsikrėsti šuo gali tiek gamtoje, tiek asmeniniame sklype ir net mieste. Infekcijos sritis plečiasi. Šiandien yra masiniai šunų piroplazmozės protrūkiai, o židiniuose mirtingumas gali siekti 22-24 proc.
Kita dažna žmonėms pavojinga liga – Laimo boreliozė.Šunims daugeliu atvejų stebima lėtinė šios ligos forma, o gyvūnas gali būti infekcijos nešiotojas mėnesius ir metus.
Erkių pernešama borelioze užsikrečiama įkandus iksodidinėms erkėms. Sukėlėjas yra Borrelia genties mikroorganizmai, turintys pailgą spirališkai susuktą formą. Borelijos parazituoja įvairiuose organuose ir audiniuose, dėl kurių boreliozės pasireiškimai gali būti labai įvairūs.
Borrelia burgdorferi – Laimo boreliozės sukėlėjas
Klasikiniu atveju šunis dažniausiai pažeidžia raumenų ir kaulų sistema, būtent sąnariai. Vietiniai simptomai pradeda palaipsniui plisti nuo įkandimo vietos, kur veisiasi borelijos, po visą kūną ir paveikia vis didesnius plotus. Šuo gali rodyti mieguistumą, dažniau miegoti, vaikščiodamas pradeda šlubuoti. Tai tikras artrito požymis ir signalas, kad reikia skubiai kreiptis į veterinarą.
Kartais boreliozė pažeidžia širdies raumenį, sukelia tachikardiją ir kitas šunų širdies ir kraujagyslių sistemos problemas. Taip pat atsiranda inkstų pažeidimas – borelijos sukelia ūminį šalinimo organų uždegimą – ypač infekcinį nefritą.
Boreliozė gali sukelti ir encefalitą – prasiskverbusios į nervų sistemą, borelijos pažeidžia smegenų dangalus ir nervines ląsteles.
Specialistui sunku atskirti Laimo ligą nuo kitokio pobūdžio ligų. Dažnai mirtys įvyksta būtent dėl neteisingos diagnozės. Nepaisant to, šunys retai miršta nuo boreliozės, tačiau rimto nervų sistemos pažeidimo atveju mirtina baigtis jokiu būdu neatmetama.
Ant užrašo
Neretai šuo turi daug skirtingų simptomų, būdingų kelioms ligoms. Iš tiesų, dažnai įkandusi erkė šuniui vienu metu perduoda kelias infekcijas. To tikimybė ypač didelė, jei iš gyvūno vienu metu buvo pašalinti keli ilgai besimaitinantys parazitai.
Ką dar gali gauti augintinis?
Be piroplazmozės ir Laimo boreliozės, erkės gali pernešti ir kai kurias kitas šunims pavojingas infekcijas.
Pavyzdžiui:
- Dėmėtoji karštligė yra ūmi infekcija, pasireiškianti karščiavimo simptomų kompleksu. Ligą sukelia riketsijos – smulkūs mikroorganizmai, kurių užsikrėtimas smarkiai pakyla temperatūra, ant kūno atsiranda rausvų dėmių, atsiranda mieguistumas, patinimas, koordinacijos sutrikimas, raumenų ir akių skausmas. Karščiavimą dažnai lydi konjunktyvitas su kraujavimu. Kraujas patenka ir į šuns išskyras. Liga prasideda labai greitai ir be tinkamo gydymo gali sukelti gyvūno mirtį;
- Erlichiozė yra liga, kuri taip pat priklauso riketciozei. Ehrlichia parazituoja kraujo monocituose ir migruoja su jais po visą kūną. Mėgstamiausias šios ligos taikinys – limfmazgiai, kurie pradeda tinti net pradinėje ligos stadijoje. Taip pat pakyla temperatūra, fiksuojamos pūlingos išskyros iš akių. Kartais erlichija taip pat gali prasiskverbti į nervų sistemą, kuri yra kupina encefalito. Tačiau ši liga dažniausiai nėra mirtina, nors gali atnešti daug rūpesčių šuniui ir jo šeimininkui. Šuo dažnai užsikrečia erlichioze kartu su piroplazmoze, nes jas nešioja tos pačios rūšies erkės;
- Hepatozoonozė yra vienintelė sąraše esanti liga, kuria užsikrečiama ne parazitui įkandus, o gyvūnui netyčia sugraužus erkę. Šuns žarnyne išsiskiria Hepatozoon genties vienaląsčiai parazitai, iš kurių jie jau pasklinda po visą kūną. Kraujyje jie randami baltuose kūnuose – leukocituose. Simptomuose nėra nieko būdingo – pastebimi bendri infekciniai požymiai. Diferencijuoti hepatozoonozę galima tik šiuolaikinių diagnostikos metodų pagalba;
- Bartoneliozė yra labai dažna naminių gyvūnėlių liga, dažniau katėms. Bartonella yra bakterija, kuria šuniui gali užsikrėsti ne tik erkės, bet ir blusos, musės, utėles. Patekę į kraują, šie mikroorganizmai įsiveržia į eritrocitus, todėl jie sulimpa (agliutinacija). Taigi sergantiesiems šunims fiksuojamas kraujavimas, širdies sutrikimai, anemija ir svorio mažėjimas. Simptomai kiekvienu atveju skiriasi ir yra labai individualūs.
Ką daryti, jei šuniui įkando erkė: pirmosios pagalbos priemonės
Jei ant augintinio buvo rasta erkė, pirmiausia reikia pašalinti parazitą nuo gyvūno odos. Šią manipuliaciją būtina atlikti kuo greičiau (neatidėlioti kelių valandų), bet tuo pačiu nesijaudinti ir nepanikuoti.Atminkite: jei erkė įkando, tai nereiškia, kad šuo susirgs su kažkuo.
Čia verta paminėti, kad įsisiurbusios erkės staigiai ištraukti nebūtina – jos kūnas gali atsiplėšti nuo galvos, o tai liks žaizdoje ir sukels pūliavimą. Įkandusią erkę tepti aliejumi ar kitais skysčiais yra neefektyvu – parazitas gali užmušti, bet pats jo neprivers išropšti iš žaizdos.
Erkę geriausia pašalinti sukamaisiais judesiais, švelniai paimant specialus prietaisas erkėms šalinti, arba, kraštutiniais atvejais, pincetu, ar net vinimis.
Šalinant parazitą patartina mūvėti pirštines, ypač jei odoje yra įbrėžimų ar kitų pažeidimų – erkei negalima leisti liestis ant pažeistos odos. Žaizda šuniui būtinai turi būti gydoma antiseptiku, o po parazito ištraukimo procedūros nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu.
Taip pat žiūrėkite straipsnį
Jei kalbėsime apie infekcijos pavojų, čia svarbūs keli veiksniai: kiek erkių įkando šuniui, kiek laiko jos buvo prisirišusios ir kokiame regione tai įvyko.
Infekciniai sukėlėjai į kraują patenka per užkrėstas seiles, todėl kuo daugiau individų prisiriša prie gyvūno ir kuo ilgiau juo maitinasi, tuo didesnė tikimybė, kad šuo susirgs.
Kitas aspektas – regionas, kuriame įvyko įkandimo faktas. Jei tam tikra sritis yra nepalanki erkių infekcijai, tada užsikrėtusių erkių procentas joje yra gana didelis.
Griežtai kalbant, iškart po parazito ištraukimo galima sužinoti, ar jis yra infekcijos nešiotojas. Tam erkė tiriama laboratorijoje, kur po kelių valandų galima pateikti išvadą apie jos būklę. Tačiau tokia infekcijų, kurioms šunys yra jautrūs, analizė atliekama ne kiekvienoje laboratorijoje (tiksliau, dauguma jų nėra).
Tačiau net ir pavojingų patogenų aptikimas erkėje nereiškia, kad išsivystys atitinkama liga. Daugelio šunų imunitetas leidžia išvengti bet kokių simptomų net užsikrėtusiems – daugelio jų organizme esantis sukėlėjas greitai žūva.
Ant užrašo
Yra praktika žmonėms skubi erkinio encefalito profilaktika, kuris gali būti pagamintas pirmosiomis valandomis arba dieną po įkandimo. Gavęs injekciją žmogus nesusirgs, net jei užpuls užsikrėtusi erkė. Tačiau esant pavojingoms šunims infekcijoms tokios prevencinės priemonės nevykdomos.
Taigi, jei šuniui įkando viena erkė, jums nereikia nedelsiant bėgti pas gydytoją ar neštis parazito analizei. Tačiau artimiausiomis dienomis svarbu atidžiai stebėti augintinio būklę ir, jei atsiranda infekcijos požymių, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Kokie yra ankstyvieji ligos požymiai?
Iš karto po erkės įkandimo augintinio savijauta dažniausiai nepasikeičia. Net jei infekcija yra perduodama, jai reikia laiko, kad pasireikštų visa jėga. Šunų erkių platinamų infekcijų inkubacinis periodas vidutiniškai svyruoja nuo vienos iki trijų savaičių, bet kartais sutrumpėja iki 4-5 dienų (retais atvejais gali pailgėti iki kelių mėnesių, kas būdinga boreliozei, kuri gali tęstis). nepastebimas labai ilgą laiką ir staiga pasireiškia ūmia forma).
Erkių platinamos ligos šunims, kaip taisyklė, prasideda staiga – bet kuris dėmesingas šeimininkas iškart pastebi, kaip pasikeičia augintinio elgesys. Šuo tampa vangus, daugiau miega, atsisako žaisti ir valgyti. Gali atsirasti dusulys, pakisti eisena, patamsėti šlapimas. Svarbiausias pirmasis simptomas yra kūno temperatūros šuolis (taip pat žr Simptomai, kurie gali pasireikšti šuniui po erkės įkandimo).
Tokiu atveju (ypač jei žinoma, kad neseniai įkando erkė) geriausia pirmoji pagalba – kuo greičiau gyvūną nuraminti ir kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.Erkių infekcijos yra labai klastingos – kartais jos gali išnykti savaime taip pat greitai, kaip ir prasidėjo. Tačiau kitais atvejais reikalingas sudėtingas kelių etapų gydymas, be kurio šuo greitai mirs.
Ant užrašo
Grynaveisliai gyvūnai paprastai sunkiau toleruoja piroplazmozę ir sveiksta ilgiau nei jų paprasti gatvės giminaičiai. Taip pat yra didesnė tikimybė susirgti mažiems šunims nei dideliems.
Apskritai, jei po trijų savaičių po erkės įkandimo su šunimi viskas gerai, galime manyti, kad rizika susirgti šia liga jau yra labai maža. Tai reiškia, kad arba erkė nebuvo užkrečiama, arba infekcija nepateko į šuns organizmą, arba net užsikrėtus liga neišsivystė, nes sukėlėją pašalino imuninė sistema.
Svarbu!
Pajutus pirmuosius įtartinus simptomus, gyvūną geriau kuo skubiau vežti pas veterinarą – kai kurios ligos gali išsivystyti į negrįžtamą stadiją vos per porą dienų, o gydytojas gali tiesiog nespėti išgelbėti šuns.
Gyvūno gydymas, jei infekcija įvyko
Erkių infekcijos yra per rimtos, kad būtų galima bandyti namuose. Kadangi skirtingų ligų simptomai daugeliu atžvilgių yra panašūs, teisingą diagnozę (taip pat ir gyvūno kraujo analizę) gali nustatyti tik veterinarijos gydytojas.
Šuo dažniausiai lieka prižiūrimas ligoninės veterinarijos klinikoje. Specialistas paskirs veiksmingus vaistus tinkamomis dozėmis, o tai labai svarbus etapas – tie vaistai, kurie duoda rezultatų sergant piroplazmoze, gali visiškai nepadėti sergant Laimo liga, todėl teisinga diagnozė yra tokia svarbi.Ne specialistui praktiškai bet kokios erkių platinamos ligos vizualiai diagnozuoti nepavyksta.
Gydymo strategija nustatoma priklausomai nuo nustatyto patogeno. Paveiktas borelijos, tai bus antibiotikas, naikinantis ligos sukėlėjus, plius vaistų rinkinys, palengvinantis bendrą šuns būklę. Jei, pavyzdžiui, nustatoma Bartonella (antibiotikų prieš jas nėra), gydymas tampa simptominis.
Liga išsekina augintinį, todėl norint greitai pasveikti, jam reikia visavertės, bet tausojančios dietos. Tam kuriami specialūs maisto papildai, prisotinti naudingomis medžiagomis ir tinkantys būtent sveikstantiems gyvūnams.
Ar nuo šuns žmogus gali užsikrėsti erkiniu encefalitu ar kita infekcija?
Erkės neperduodamos nuo šunų žmonėms (taip pat ir naminiams gyvūnėliams). Išimtis gali būti šuniukų užsikrėtimas sergančios motinos įsčiose, tačiau tokiu atveju jie beveik visada miršta prieš gimimą.
Tai yra įdomu
Neabejotinai žinoma, kad sergančios katės, kasydamosi, gali perduoti žmonėms bartoneliozę. Tačiau kalbant apie šunis, nebuvo užregistruotas nei vienas toks atvejis.
Taigi užsikrėsti galima tik nuo užsikrėtusios erkės, todėl nereikėtų bijoti užsikrėsti savo augintiniu. Be to, žmonės paprastai yra silpnai jautrūs kai kurioms šunims pavojingoms ligoms - pirmiausia tai liečia piroplazmozę.
Ant užrašo
Nepaisant to, kad neįmanoma užsikrėsti savo augintinio liga, visiškai įmanoma užsikrėsti nuo erkės, kuri buvo nerūpestingai pašalinta iš šuns. Yra žinomi boreliozės atvejai, kai, netyčia sutraiškus parazitą, žmonės užsikrėtė tiesiog po to patrynę akis.Todėl visada geriau erkę ištraukti pirštinėmis, o išėmus iškart nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu.
Infekcijos prevencija
Vakcinacija daugelį metų buvo patikimiausias žmonių infekcijų prevencijos metodas, tačiau nėra plačiai naudojamas naminiams gyvūnėliams. Priežastis ta, kad šuns imunitetas nepajėgus ilgai sukaupti antikūnų, saugančių nuo erkių platinamų ligų. Daugeliu atvejų vakcina veiksminga ne ilgiau kaip vieną ar du mėnesius, o daryti tai kas kelias savaites tiesiog nėra prasmės.
Kadangi šunų skiepai yra riboti, svarbu apsaugoti savo augintinį taikant prevencines priemones ir užkirsti kelią erkių įkandimams. Tam pasitelkiamos tokios priemonės kaip įvairūs antkakliai nuo erkių, lašai ant keteros ir purškalai. Visuose juose yra cheminių medžiagų, kurios atgraso ir naikina parazitus (įskaitant blusas).
Tokios priemonės padeda sumažinti erkių įkandimo tikimybę, tačiau negali garantuoti šimtaprocentinės apsaugos. Todėl po pasivaikščiojimo parkuose ir miško aikštelėse svarbu apžiūrėti savo augintinį. Tuomet, ko gero, erkę pavyks pagauti dar nespėjus jai prisegti (erkės ilgai užtrunka, kol išsirenka įkandimui tinkamiausią vietą). Šunims ypač gresia įkandimų sritys už ausų, pačios ausies kaušeliai, kirkšnys, pažastys ir tarpai tarp pirštų. Būtent šiose vietose dažniausiai aptinkamos erkės.
Piroplazmozės simptomai šunims
Naudingas vaizdo įrašas: ką daryti, jei šuniui įkando erkė
